Straipsnių sąrašas
Tolerancijos ugdymo centro (TUC) veikla
2020 metai (informacija ruošiama)
2019 metai
Europos žydų kultūros diena Eišiškėse
2019 m. rugsėjo 10 d.
Dieveniškių TVM virėjo profesijos mokytojos Teresa Davidovič ir Teresa Kildanovič su mokinėmis Erika ir Sandra papildė Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijos projekto „Žydų kultūros diena Eišiškėse“ veiklas kulinarinėmis dirbtuvėlėmis. Direktorė ir mokyklos tolerancijos ugdymo centro koordinatorė Ilona Šedienė pristatė ir apibūdino tradicinės litvakų virtuvės įžymybes, kurios jau kurį laiką yra tapusios mokykloje tiekiamo meniu dalimi: chalą, beigelius, gefilte fiš, kreplach ir vištienos sultinį su macos kukuliais, vištienos kepenėlių paštetą ir foršmaką, obuolių ir medaus pyragą. Projekto dalyviai galėjo iš kultūrinės istorinės perspektyvos naujai atrasti jau seniai pažįstamus, visų pamėgtus bei nuo mažų dienų ragautus patiekalus - kugelį ir bulvinius blynus „latkes“. Mokiniai ne tik teoriškai susipažino su žydiškais patiekalais, bet kelis iš šių patiekalų išmoko gaminti. Dešimtokai, talkinant dieveniškiečiams, gamino šakšuką ir Izraelietiškas salotas. Vėliau ragavo ir skanavo beigelius, pagardintus foršmaku ir baklažanų užtelėpe. Džiaugiamės, kad galėjome prisidėti prie prasmingo žydų kultūros pažinimo projekto, kurį organizavo Šalčininkų r. Eišiškių Stanislovo Rapalionio gimnazija. Tikime, kad dirbtuvėlių dėka, dalyvių kasdieninės virtuvės meniu pasipildė keliais lengvais, bet gardžiais žydiškais patiekalais.
Holokausto aukų VARDŲ skaitymas Dieveniškėse ir Eišiškėse
2019 m. rugsėjo 19 d.
Holokausto aukų Lietuvoje vardų skaitymą Dieveniškių TVM inicijuoja ketvirtus metus. Dieveniškių ir Eišiškių štetluose kaip ir daugelyje kitų Lietuvos štetlų iki II pasaulinio karo gyveno gausios žydų bendruomenės, kurios sudarė didžiąją miestelių gyventojų dalį. Tačiau šiandien apie tai byloja tik išlikę pastatai, pabirę istorijos faktai, kartais - sumišę su tautosaka ir, dažniausiai, neįgarsinami prisiminimai, virstantys labiau mitais ir legendomis, nei aktyvios atminties dalimi. Dieveniškiečių bei eišiškiečių žydų, pražudytų Antrojo pasaulinio karo pradžioje ir eigoje vardai Dieveniškėse ir Eišiškėse skaitomi miestelių aikštėse, artimiausią Rugsėjo 23-iajai ketvirtadienį. Taip tarsi pažadiname iš užmaršties šiose vietose kadaise šurmuliavusius turgus, kasdieniniame miestelėnų triukšme suskamba vardai, Holokausto aukų skaičiai - šimtai ir tūkstančiai – atvirsta žmonėmis, vaikais ir seneliais, vyrais ir moterimis... Kiekvienas kuriame istoriją ir kaupiame atmintį: esamojo laiko akimirka netrunka tapti būtuoju laiku ir nugula prisiminimų gelmėj. Gal mūsų ir jūsų kartai pavyks perkopti ištisas visuomenes sukrėtusių trauminių patirčių slenksčius? Skaitytojai – Šalčininkų r. Dieveniškių „Ryto“, Dieveniškių Adomo Mickevičiaus, Eišiškių St. Rapolionio gimnazijos, Dieveniškių technologijų ir verslo mokykla. Dalyviai – Dieveniškių istorinio regioninio parko direkcija, Eišiškių seniūnija, Eišiškių biblioteka.
Keliaujanti paroda „Paminklas Dieveniškėms“ aplankė Mažeikius ir Ukmergę
2019 m. rugsėjo mėn.
Dieveniškių technologijų ir verslo mokyklos tolerancijos ugdymo centras rugsėjį skyrė litvakų istorijoms bendrame Europos žydų kultūros kontekste. Minėdami tragiškus Lietuvos žydų genocido puslapius, rėmėmės daugiaperspektyviškumo principu. Pagerbdami pražudytus gyvenimus, siekėme aprėpti ir pristatyti 20 a. pirmosios pusės Lietuvos miestelių šeimyninius, bendruomeninius ir visuomeninius vaizdus, jų vidines ir išorines išraiškas ir sąveikas.
Minint Lietuvos žydų genocido dieną, Dieveniškių technologijų ir verslo mokyklos tolerancijos ugdymo centras rugsėjo mėnesio paskutiniąją savaitę Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijoje ir Ukmergės tolerancijos centre pristatė keliaujančią litvako dailininko Simono Karczmaro parodą „Paminklas Dieveniškėms“. Litografijos pasakoja apie Dieveniškių štetlo spalvingą, ryškų, įvairiabriaunį gyvenimą 20 a. pradžioje, ilgaamžes dieveniškiečių žydų bendruomenės tradicijas, kultūrą ir šventes. Šios parodos atidarymo proga Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijoje buvo organizuotas atidarymo renginys, o Ukmergės Tolerancijos centre surengėme parodos „išlydėtuves“.
Ukmergėje Dieveniškių TVM tolerancijos ugdymo centras „užsibuvo“. Pradžioje užsukome į Ukmergės „Ryto“ specialiąją mokyklą. Čia mokytoja Rita Užuraistienė surengė rugsėjo mėnesį mokykloje įgyvendinamo Europos žydų kultūros dienų ir Ukmergės žydų atminimo projekto apibendrinimą, kuriame gyva ir jautri dailininko Simono Karczmaro paveikslų animacija mokinukams ir jų ugdytojams nuspalvino nepažinto ir jau prarasto praeito amžiaus mažo miestelio pradžios žydų bendruomenės pasaulio kasdienybę. Nuo vaizdų ir pasakojimų, perėjome prie skonių ir rankų darbo – improvizuotose kulinarinėse dirbtuvėlėse norintys gamino foršmaką, ragavo kepenėlių paštetą, macas, legendinę gefilte fiš, o smalsiausieji bandė susikalbėti su marionečių teatro personažais ir įsiklausyti į jų istorijas. Ligita Radevič jaukinosi ir drąsino mokinukus, o jos lūpomis skambėjo Lizos, Arono, Moišės, Rachelės ir Simono dieveniškietiški pasakojimai. Į šurmulį įsitraukė didelė „Ryto“ ugdytojų ir ugdytinių bendruomenės dalis, tuo šiltai džiaugėsi ir mokyklos direktorė Violeta Markevičienė.
Tuo tarpu antrame vizito Ukmergėje etape, Simono Karczmaro parodos „Paminklas Dieveniškėms“ išlydėtuvėse, į Tolerancijos centrą Vasario 16-osios gatvėje į buvusią Ukmergės žydų berniukų mokyklą „šulę“ – Ukmergės tolerancijos centro administratorės Erikos Buikauskienės sukviesti susirinko Ukmergės žydų bendruomenės nariai, Tolerancijos centro lankytojai, Ukmergės „Ryto“ specialiosios mokyklos ir Ukmergės Dukstynos pagrindinės mokyklos mokiniai, juos lydintys mokytojai, o tarp jų ir pastarosios mokyklos Tolerancijos ugdymo centro koordinatorė istorijos mokytoja Vida Pulkauninkienė. Čia, semdamasi įžvalgų iš dailininko Simono Karczmaro atkurtų vaikystės prisiminimų vasarojant pas senelį Dieveniškėse, iš litvakų gyvenimo epizodų „Dieveniškių atminties knygoje“ ir litvakų kultūros istorijos puslapių, miestelių gyventojų žydų bendruomeninio gyvenimo ypatumus ir įprastą gyvenimo ratą pristatė DTVM tolerancijos centro koordinatorė Ilona Šedienė ir renginio viešnia, menotyrininkė Rūta Ostrovskaja. Tuo tarpu visi dalyviai galėjo ne tik paragauti šventinės chalos, įdarytos žuvies - gefiltefiš, čia pat ant ugnies kiemelyje pagaminto Bucharos – žaliojo plovo, bet ir patys išmokti gaminti foršmaką bei tradicinį vištienos kepenėlių paštetą. Lygiagrečiai, netrūko ir pasakojimų: ukmergiškiams dieveniškiečių žydų istorijas žaismingai pynė Ligita Radevič ir DTVM marionečių teatro personažai, o į pasišnekėjimus betarpiškai įsitraukė visi susirinkusieji.
Kaip „Istorija virtuvėje...“ virto „Virtuvės istorijomis“. Plečiame tolerancijos sąvoką per pažinimą, pripažinimą ir prisipažinimą....
2019 m.
Jubiliejinių valstybės metų šventimui ir įprasminimui mokykla įgyvendino pačių sugalvotą idėją - projektą „Istorija virtuvėje – įvairiatautė Lietuva kviečia bendrauti ir dalintis, gaminti ir skanauti“. Šio projekto metu išbandėme įvairių Lietuvos tautinių bendrijų virtuvę ir daug sužinojome apie jų tradicijas, kasdieninį gyvenimą, šventes bei asmenybes. Tačiau didžiausią dėmesį skyrėme Lietuvos žydų kultūrai pažinti. Planuodami veiklas, temas bei dirbtuvėles, užsibrėžėm edukacinį – švietėjišką tikslą skatinti toleranciją, lygių galimybių temos plėtojimą, daugiakultūriškumo ir tautinių bendrijų istorijos pažinimą, tarpkultūriškumo ryškinimą per įvairias praktines veiklas, integruotas į neformalų švietimą, bendrąjį ugdymą ir profesinį mokymą. Ir šis tikslas buvo pasiektas su kaupu. Pirmas sėkmės ženklas buvo susibūrusi profesionali ir atsidavusi švietėjiška komanda, kurį plušo iš širdies pritraukdama į veiklas vis didesnį būrį dalyvių – mokinius, mokytojus, įvairiausių organizacijų darbuotojus bei kitus švietėjus. Veiklų metu gaminome ne tik žydiškos virtuvės įžymybes kaip chala, čiolntas, gelfilte fiš, beigeliai, foršmakas, šakšuka ir t. t., bet ir diskutavome giliomis kultūrinės ir istorinės atminties temomis, kalbėjomės apie tautinių bendrijų Lietuvoje praeitį ir dabartį bei tradicijas.
Ši „Istorija virtuvėje“ iniciatyva glaudžiai siejasi su kasmet pasaulyje rugsėjo mėnesį minimomis Europos žydų kultūros dienomis, į kurias mūsų mokykla irgi kasmet savaip įsitraukia. Tą progą visą pirmąją rugsėjo savaitę mokykloje gaminamas bei degustuojamas žydų kulinarinis paveldas. Virėjo specialybės profesijos mokytojai kartu su mokiniais gamina žydiškos virtuvės patiekalus, o mokyklos bendruomenė juos ragauja, pasiklauso istorijų, pasakoja patys. Taip, tarsi chalos kaseles, pindami žinias, įgūdžius ir patirtį, keliaujame ir į kitas besimokančias bendruomenes Lietuvos mokyklose, Tolerancijos ugdymo ir kultūros centruose.
„Istorija virtuvėje“ pamažu virsta į gyvas ir tarpkultūriškas, čia ir dabar kuriamas „Virtuvės istorijas“, kurių metu per įvairius pojūčius dažnas savaime atpažįsta per laiką išsitrynusias ribas tarp savas – svetimas, o kartais prisipažįsta pats sau nesusimąstydamas kartojąs iš kartos į kartą perduodamas mito- arba ideo- logemas...