Straipsnių sąrašas
Tolerancijos Ugdymo Centro tikslai
- Ugdyti ir puoselėti žmogaus teisių kultūrą;
- Mokyti mokinius apie totalitarinius režimus, įamžinti nacių ir sovietinio okupacinių režimų aukų atminimą;
- Ugdyti mokinių tarpusavio toleranciją ir gebėjimą ją taikyti juos supančioje aplinkoje;
- Ugdyti tarpkultūrinę kompetenciją.
Tolerancijos Ugdymo Centro uždaviniai
- Informuoti mokyklos ir vietinę bendruomenę apie centro veiklą, skatinti ją dalyvauti bendruose renginiuose tolerancijai ugdyti;
- Organizuoti paskaitas, seminarus ir diskusijas istorinėmis temomis pedagogams, mokiniams ir vietinei bendruomenei;
- Organizuoti ekskursijas, išvykas, susitikimus su istorinių įvykių liudininkais;
- Ieškoti, tvarkyti informaciją apie nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimus ir mokytis efektyviai ja naudotis;
- Bendradarbiauti su panašiais centrais Lietuvoje ir užsienyje.
Tolerancijos ugdymo centro (TUC) veiklos grupė
Ilona Šedienė – VAMC filialo DSKAK vadovė, atsakinga už Tolerancijos ugdymo centro (TUC) veiklą mokykloje;
Inga Salavei – lietuvių kalbos mokytoja, TUC koordinatorė;
Liudas Šliažas – komandos narys;
Tolerancijos ugdymo centro (TUC) veikla
2020 metai (informacija ruošiama)
2019 metai
Europos žydų kultūros diena Eišiškėse
2019 m. rugsėjo 10 d.
Dieveniškių TVM virėjo profesijos mokytojos Teresa Davidovič ir Teresa Kildanovič su mokinėmis Erika ir Sandra papildė Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijos projekto „Žydų kultūros diena Eišiškėse“ veiklas kulinarinėmis dirbtuvėlėmis. Direktorė ir mokyklos tolerancijos ugdymo centro koordinatorė Ilona Šedienė pristatė ir apibūdino tradicinės litvakų virtuvės įžymybes, kurios jau kurį laiką yra tapusios mokykloje tiekiamo meniu dalimi: chalą, beigelius, gefilte fiš, kreplach ir vištienos sultinį su macos kukuliais, vištienos kepenėlių paštetą ir foršmaką, obuolių ir medaus pyragą. Projekto dalyviai galėjo iš kultūrinės istorinės perspektyvos naujai atrasti jau seniai pažįstamus, visų pamėgtus bei nuo mažų dienų ragautus patiekalus - kugelį ir bulvinius blynus „latkes“. Mokiniai ne tik teoriškai susipažino su žydiškais patiekalais, bet kelis iš šių patiekalų išmoko gaminti. Dešimtokai, talkinant dieveniškiečiams, gamino šakšuką ir Izraelietiškas salotas. Vėliau ragavo ir skanavo beigelius, pagardintus foršmaku ir baklažanų užtelėpe. Džiaugiamės, kad galėjome prisidėti prie prasmingo žydų kultūros pažinimo projekto, kurį organizavo Šalčininkų r. Eišiškių Stanislovo Rapalionio gimnazija. Tikime, kad dirbtuvėlių dėka, dalyvių kasdieninės virtuvės meniu pasipildė keliais lengvais, bet gardžiais žydiškais patiekalais.
Holokausto aukų VARDŲ skaitymas Dieveniškėse ir Eišiškėse
2019 m. rugsėjo 19 d.
Holokausto aukų Lietuvoje vardų skaitymą Dieveniškių TVM inicijuoja ketvirtus metus. Dieveniškių ir Eišiškių štetluose kaip ir daugelyje kitų Lietuvos štetlų iki II pasaulinio karo gyveno gausios žydų bendruomenės, kurios sudarė didžiąją miestelių gyventojų dalį. Tačiau šiandien apie tai byloja tik išlikę pastatai, pabirę istorijos faktai, kartais - sumišę su tautosaka ir, dažniausiai, neįgarsinami prisiminimai, virstantys labiau mitais ir legendomis, nei aktyvios atminties dalimi. Dieveniškiečių bei eišiškiečių žydų, pražudytų Antrojo pasaulinio karo pradžioje ir eigoje vardai Dieveniškėse ir Eišiškėse skaitomi miestelių aikštėse, artimiausią Rugsėjo 23-iajai ketvirtadienį. Taip tarsi pažadiname iš užmaršties šiose vietose kadaise šurmuliavusius turgus, kasdieniniame miestelėnų triukšme suskamba vardai, Holokausto aukų skaičiai - šimtai ir tūkstančiai – atvirsta žmonėmis, vaikais ir seneliais, vyrais ir moterimis... Kiekvienas kuriame istoriją ir kaupiame atmintį: esamojo laiko akimirka netrunka tapti būtuoju laiku ir nugula prisiminimų gelmėj. Gal mūsų ir jūsų kartai pavyks perkopti ištisas visuomenes sukrėtusių trauminių patirčių slenksčius? Skaitytojai – Šalčininkų r. Dieveniškių „Ryto“, Dieveniškių Adomo Mickevičiaus, Eišiškių St. Rapolionio gimnazijos, Dieveniškių technologijų ir verslo mokykla. Dalyviai – Dieveniškių istorinio regioninio parko direkcija, Eišiškių seniūnija, Eišiškių biblioteka.
Keliaujanti paroda „Paminklas Dieveniškėms“ aplankė Mažeikius ir Ukmergę
2019 m. rugsėjo mėn.
Dieveniškių technologijų ir verslo mokyklos tolerancijos ugdymo centras rugsėjį skyrė litvakų istorijoms bendrame Europos žydų kultūros kontekste. Minėdami tragiškus Lietuvos žydų genocido puslapius, rėmėmės daugiaperspektyviškumo principu. Pagerbdami pražudytus gyvenimus, siekėme aprėpti ir pristatyti 20 a. pirmosios pusės Lietuvos miestelių šeimyninius, bendruomeninius ir visuomeninius vaizdus, jų vidines ir išorines išraiškas ir sąveikas.
Minint Lietuvos žydų genocido dieną, Dieveniškių technologijų ir verslo mokyklos tolerancijos ugdymo centras rugsėjo mėnesio paskutiniąją savaitę Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijoje ir Ukmergės tolerancijos centre pristatė keliaujančią litvako dailininko Simono Karczmaro parodą „Paminklas Dieveniškėms“. Litografijos pasakoja apie Dieveniškių štetlo spalvingą, ryškų, įvairiabriaunį gyvenimą 20 a. pradžioje, ilgaamžes dieveniškiečių žydų bendruomenės tradicijas, kultūrą ir šventes. Šios parodos atidarymo proga Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijoje buvo organizuotas atidarymo renginys, o Ukmergės Tolerancijos centre surengėme parodos „išlydėtuves“.
Ukmergėje Dieveniškių TVM tolerancijos ugdymo centras „užsibuvo“. Pradžioje užsukome į Ukmergės „Ryto“ specialiąją mokyklą. Čia mokytoja Rita Užuraistienė surengė rugsėjo mėnesį mokykloje įgyvendinamo Europos žydų kultūros dienų ir Ukmergės žydų atminimo projekto apibendrinimą, kuriame gyva ir jautri dailininko Simono Karczmaro paveikslų animacija mokinukams ir jų ugdytojams nuspalvino nepažinto ir jau prarasto praeito amžiaus mažo miestelio pradžios žydų bendruomenės pasaulio kasdienybę. Nuo vaizdų ir pasakojimų, perėjome prie skonių ir rankų darbo – improvizuotose kulinarinėse dirbtuvėlėse norintys gamino foršmaką, ragavo kepenėlių paštetą, macas, legendinę gefilte fiš, o smalsiausieji bandė susikalbėti su marionečių teatro personažais ir įsiklausyti į jų istorijas. Ligita Radevič jaukinosi ir drąsino mokinukus, o jos lūpomis skambėjo Lizos, Arono, Moišės, Rachelės ir Simono dieveniškietiški pasakojimai. Į šurmulį įsitraukė didelė „Ryto“ ugdytojų ir ugdytinių bendruomenės dalis, tuo šiltai džiaugėsi ir mokyklos direktorė Violeta Markevičienė.
Tuo tarpu antrame vizito Ukmergėje etape, Simono Karczmaro parodos „Paminklas Dieveniškėms“ išlydėtuvėse, į Tolerancijos centrą Vasario 16-osios gatvėje į buvusią Ukmergės žydų berniukų mokyklą „šulę“ – Ukmergės tolerancijos centro administratorės Erikos Buikauskienės sukviesti susirinko Ukmergės žydų bendruomenės nariai, Tolerancijos centro lankytojai, Ukmergės „Ryto“ specialiosios mokyklos ir Ukmergės Dukstynos pagrindinės mokyklos mokiniai, juos lydintys mokytojai, o tarp jų ir pastarosios mokyklos Tolerancijos ugdymo centro koordinatorė istorijos mokytoja Vida Pulkauninkienė. Čia, semdamasi įžvalgų iš dailininko Simono Karczmaro atkurtų vaikystės prisiminimų vasarojant pas senelį Dieveniškėse, iš litvakų gyvenimo epizodų „Dieveniškių atminties knygoje“ ir litvakų kultūros istorijos puslapių, miestelių gyventojų žydų bendruomeninio gyvenimo ypatumus ir įprastą gyvenimo ratą pristatė DTVM tolerancijos centro koordinatorė Ilona Šedienė ir renginio viešnia, menotyrininkė Rūta Ostrovskaja. Tuo tarpu visi dalyviai galėjo ne tik paragauti šventinės chalos, įdarytos žuvies - gefiltefiš, čia pat ant ugnies kiemelyje pagaminto Bucharos – žaliojo plovo, bet ir patys išmokti gaminti foršmaką bei tradicinį vištienos kepenėlių paštetą. Lygiagrečiai, netrūko ir pasakojimų: ukmergiškiams dieveniškiečių žydų istorijas žaismingai pynė Ligita Radevič ir DTVM marionečių teatro personažai, o į pasišnekėjimus betarpiškai įsitraukė visi susirinkusieji.
Kaip „Istorija virtuvėje...“ virto „Virtuvės istorijomis“. Plečiame tolerancijos sąvoką per pažinimą, pripažinimą ir prisipažinimą....
2019 m.
Jubiliejinių valstybės metų šventimui ir įprasminimui mokykla įgyvendino pačių sugalvotą idėją - projektą „Istorija virtuvėje – įvairiatautė Lietuva kviečia bendrauti ir dalintis, gaminti ir skanauti“. Šio projekto metu išbandėme įvairių Lietuvos tautinių bendrijų virtuvę ir daug sužinojome apie jų tradicijas, kasdieninį gyvenimą, šventes bei asmenybes. Tačiau didžiausią dėmesį skyrėme Lietuvos žydų kultūrai pažinti. Planuodami veiklas, temas bei dirbtuvėles, užsibrėžėm edukacinį – švietėjišką tikslą skatinti toleranciją, lygių galimybių temos plėtojimą, daugiakultūriškumo ir tautinių bendrijų istorijos pažinimą, tarpkultūriškumo ryškinimą per įvairias praktines veiklas, integruotas į neformalų švietimą, bendrąjį ugdymą ir profesinį mokymą. Ir šis tikslas buvo pasiektas su kaupu. Pirmas sėkmės ženklas buvo susibūrusi profesionali ir atsidavusi švietėjiška komanda, kurį plušo iš širdies pritraukdama į veiklas vis didesnį būrį dalyvių – mokinius, mokytojus, įvairiausių organizacijų darbuotojus bei kitus švietėjus. Veiklų metu gaminome ne tik žydiškos virtuvės įžymybes kaip chala, čiolntas, gelfilte fiš, beigeliai, foršmakas, šakšuka ir t. t., bet ir diskutavome giliomis kultūrinės ir istorinės atminties temomis, kalbėjomės apie tautinių bendrijų Lietuvoje praeitį ir dabartį bei tradicijas.
Ši „Istorija virtuvėje“ iniciatyva glaudžiai siejasi su kasmet pasaulyje rugsėjo mėnesį minimomis Europos žydų kultūros dienomis, į kurias mūsų mokykla irgi kasmet savaip įsitraukia. Tą progą visą pirmąją rugsėjo savaitę mokykloje gaminamas bei degustuojamas žydų kulinarinis paveldas. Virėjo specialybės profesijos mokytojai kartu su mokiniais gamina žydiškos virtuvės patiekalus, o mokyklos bendruomenė juos ragauja, pasiklauso istorijų, pasakoja patys. Taip, tarsi chalos kaseles, pindami žinias, įgūdžius ir patirtį, keliaujame ir į kitas besimokančias bendruomenes Lietuvos mokyklose, Tolerancijos ugdymo ir kultūros centruose.
„Istorija virtuvėje“ pamažu virsta į gyvas ir tarpkultūriškas, čia ir dabar kuriamas „Virtuvės istorijas“, kurių metu per įvairius pojūčius dažnas savaime atpažįsta per laiką išsitrynusias ribas tarp savas – svetimas, o kartais prisipažįsta pats sau nesusimąstydamas kartojąs iš kartos į kartą perduodamas mito- arba ideo- logemas...
2018 metai
Seminaras – stažuotė Yad Vashem „Mokymas(si) apie Holokaustą“, Izraelis
2018 m. liepos 21-31 d. ir 2019 m. liepos 16-27 d.
TUC nariai lietuvių kalbos mokytoja Inga Salavei ir projektų vadovė/socialinė pedagogė Ligita Radevič (2018 m.), mokyklos direktorė Ilona Šedienė ir praktinio mokymo vadovas Liudas Šliažas (2019 m.) stažavosi Yad Vashem – tarptautinėje studijų apie Holokaustą mokykloje.
Paruoštos ir iš anksto suplanuotos paskaitos buvo labai turiningos, naudingos ir išsamios. Jų metu mokytojai klausėsi Izraelio istorikų, mokslininkų paskaitų, dalyvavo diskusijose, lankėsi muziejuose, dalyvavo metodiniuose užsiėmimuose – kaip dėstyti Holokausto temą mokyklose. Tam, kad užtvirtinti išdėstytą medžiagą, seminaro dalyviai turėjo galimybę susipažinti su Izraelio valstybės istorija, kultūra ir tradicijomis.
Seminarai Izraelyje Lietuvos mokytojams organizuojami įgyvendinant Tarptautinės komisijos ir Yad Vashem institucijos bendradarbiavimo sutartį
Simon Karczmar parodos "Paminklas Dieveniškėms" atidarymas
2018 m. spalio 23 d.
Atverta ypatinga galimybė išvysti meilės ir šilumos kupino žydų gyvenimo spalvas Dieveniškėse! Nuo 2018 m. spalio 23 d. iki lapkričio 18 d. Dieveniškių technologijų ir verslo mokykloje veikė iš Dieveniškių kilusių litvakų palikuonio Simono Karczmaro tapybos darbų paroda „Paminklas Dieveniškėms“. Tai svarbus ir labai reikšmingas įvykis Dieveniškėms, Šalčininkų rajonui ir visai Lietuvai, gaivinančiai istorinę ir kultūrinę valstybės atmintį. Parodos sveičii galėjo savo akimis išvysti paveiksluose atgyjančio gyvenimo Dieveniškių štetle vaizdus.
Paveiksluose atgyja prieš daugiau nei šimtą metų Dieveniškių štetle kunkuliavęs gyvenimas, kupinas meilės, vestuvių, maldų, muzikos, šokių, turgų šurmulio... Tai šilti spalvingo žydų gyvenimo vaizdai, išlikę atminty ir jaudinę Simono sielą esant toli nuo širdžiai brangių vietų ir erdvės, ir laiko prasme. Už Simono Karczmaro tapybos darbų parodos organizavimą Lietuvoje ypatingai dėkojame dailininko sūnui Natanui Karczmarui, sutikusiam, kad pirmiausia jo tėvo kūrinių paroda turi būti surengta Dieveniškėse – tai simbolinis sugrįžimas prie menininko įkvėpimo šaltinio. Taip pat dėkojame visiems veikliems ir neabejingiems žmonėms, kurie parodos atidarymą šventė kartu: Izraelio valstybės nepaprastajam ir įgaliotajam ambasadoriui Lietuvoje, ponui Amir Maimon, Lietuvos žydų bendruomenės nariams, Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus darbuotojams, Šalčininkų rajono savivaldybės ir kultūros centro darbuotojams, švietimo įstaigų nariams iš Dieveniškių „Ryto“ gimnazijos, Dieveniškių Adomo Mickevičiaus gimnazijos, Raseinių technologijos ir verslo mokyklos, Butrimonių pagrindinės mokyklos, Kalesninkų Mykolo Rudzio pagrindinės mokyklos ir Turgelių „Aistuvos“ gimnazijos, Tautinių mažumų departamento prie LRV atstovams, Dieveniškių gyventojams, Šalčininkų Stanislavo Moniuškos menų mokyklos mokiniams Tomui Staniuliui ir Agnei Staniulytei bei mokytojoms Jelenai Staniulienei ir Liudmilai Bandalevič už įspūdingai atliktus muzikos kūrinius.
Geros valios fondas „Dieveniškių štetlas. Paveikslėliai iš žydų gyvenimo iki 1941 m. vasaros.“ Nr. GVF-247/2017(2)PR (vykdytojai) (www.gvf.lt)
Geros valios fondo projektas „Dieveniškių štetlas. Paveikslėliai iš žydų gyvenimo iki 1941 m. vasaros.“ Nr. GVF-247/2017(2)PR (vykdytojai)
Vieta: Dieveniškių technologijų ir verslo mokykla; Šalčininkų r. švietimo įstaigos.
Projekto įgyvendinimo data: Nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.